img 2022-10-03

Kas yra mažoji bendrija?

img

Kas yra mažoji bendrija?

Mažoji bendrija (MB) tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Taigi jos nariai savo asmeniniu turtu neatsako už verslo prievoles. MB gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri nedraudžiama arba neribojama specialiais įstatymais. 


Mažųjų bendrijų įstatymas

Šis įstatymas nustato įmonių, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas.


Kodėl verta pasirinkti mažąją bendriją?

Mažoji bendrija (MB) yra vienas populiariausių juridinių vienetų Lietuvoje. Tai puiki verslo forma dėl paprasto jos valdymo bei mokestinių lengvatų. Mažoji bendrija steigiama ir veikia Mažųjų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. 

MB steigimas galimas 2 būdais: elektroniniu būdu arba per notarą.


Steigiant mažąją bendriją elektroniniu būdu:

1. Visi steigėjai privalo turėti kvalifikuotus elektroninius parašus;
2. Visi dokumentai pasirašomi tik kvalifikuotais elektroniniais parašais;
3. Jeigu patalpos, kuriose numatoma registruoti juridinio asmens buveinę, nėra steigėjo asmeninė nuosavybė, prašymą teikiantis steigėjas sistemoje surašo visus savininkus, o sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens buveinei savitarnos sistemoje kvalifikuotu elektroniniu parašu turi pasirašyti visi esami patalpų savininkai (bendraturčiai) kaip fiziniai asmenys.

Mažosios bendrijos steigimas elektroniniu būdu – pigus ir greitas būdas pradėti verslą. Mūsų įmonėje mažosios bendrijos steigimo kaina yra tik 159 EUR.

Viskas ką reikia padaryti, tai sugalvoti įmonės pavadinimą bei turėti elektroninį mobilųjį parašą, o visa kita galite palikti mūsų komandai. Dokumentus galėsite pasirašyti neišėję iš namų


Mažosios bendrijos valdymo struktūra

Mažosios bendrijos įstatymas įtvirtina galimybę mažosios bendrijos steigėjams (nariams) pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos valdymo organų struktūrų. 


Pirmuoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organas bus tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu būtų ir mažosios bendrijos valdymo organas.

Antruoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organai bus narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas.

Mažosios bendrijos organai nurodomi mažosios bendrijos nuostatuose. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių. Papildomų narių, jei dar nėra pasiektas maksimalus kiekis, galima įtraukti ir veiklos vykdymo eigoje. Nariai turi galimybę savanoriškai pasitraukti iš verslo atsiimant savo įnašą, parduodant ar kitaip perleidžiant  savo nario teises kitiems asmenims.


Mažosios bendrijos vadovas

Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas.


Dažnai iškyla klausimas ar gali MB narys būti ir MB vadovu? Taip, jeigu MB steigimo metu pasirinkta tokia bendrijos valdymo forma, kai valdymo organai du – dalyvių susirinkimas ir vadovas ir kai mažojoje bendrijoje yra vienasmenis valdymo organas – vadovas.

Taip pat, vadovu gali būti ir pats MB narys, ir samdomas asmuo. Jeigu MB nuostatuose numatyta du ir daugiau narių ir MB narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, tuomet santykiams su juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat sudarant sandorius MB privalo iš savo narių išsirinkti atstovą.

Keičiant MB vadovą juridinio asmens prašymas dėl duomenų apie vadovą pakeitimo gali būti pateiktas elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą


Mažosios bendrijos buhalterija

Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti:

1. Pagal darbo sutartį samdomas vyr. buhalteris
2. Apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba savarankiškai dirbantis asmuo
3. Mažosios bendrijos narys

Buhalteris MB nėra privalomas, kol jūsų pajamos nesiekia 45000 EUR ir nėra būtinybės registruotis PVM mokėtoju, buhalterines paslaugas rekomenduojama pirkti tada, kai vykdoma intensyvi veikla ir nespėjama sutvarkyti apskaitos dokumentų savarankiškai.


Mažosios bendrijos lėšų išmokėjimas

Mažosios bendrijos nariai gali uždirbtą pelną išsiimti avansu. Vadovas uždirbtą pelną gali išimti pagal paslaugų sutartis (jei dirba vienas), apmokestinant tik 15% gyventojų pajamų mokesčiu. Su MB nariais nėra sudaromos darbo sutartys, jie gali joje dirbti ir avansu išsiimti pelną, kai sutvarkomi buhalteriniai dokumentai. Nuo 2019 metų sausio 1 d. MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas 15 proc. GPM, MB narių lėšos asmeniniams poreikiams  – 20 proc. GPM, pelno išmokėjimas MB nariams – 15 proc. GPM.


Mažosios bendrijos mokesčiai
Pirmuosius veiklos mėnesius mažosios bendrijos dažnai praleidžia nemokant jokių mokesčių – prievolė sumokėti pelno mokestį atsiranda metams pasibaigus, registruotis PVM mokėtoju reikia tik pasiekus tam tikras pajamas, o VSD įmokos pirmaisiais veiklos metais gali būti nemokamos. Taigi, lieka susimokėti PSD, jei MB nariai nėra drausti PSD kitais būdais.


Pagrindiniai mažųjų bendrijų mokesčiai:

1. Pelno mokestis. Standartinis pelno mokesčio tarifas – 15 proc. Tačiau daugelis mažųjų bendrijų taiko lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą.

2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų
arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų. Standartinis PVM tarifas – 21 proc. 

3. Sodra. Mažoji bendrija moka PSD ir VSD mokesčius nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų.

4. Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Prievolė sumokėti pajamų mokestį tenka pajamas gavusiam MB nariui – metams pasibaigus, MB narys privalo pateikti VMI pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM mokestį. 


Mažosios bendrijos leidžiami atskaitymai

Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai išlaidos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. MB leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama MB nariui išmokėta suma, nuo kurios pagal VSD įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos MB nario VSD įmokos.
 

Kokią verslo formą pasirinkti – įregistruoti individualią veiklą ar steigti mažąją bendriją?

Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, ar norima dirbti (investuoti) vienam, ar kartu su partneriu/partneriais, taip pat kokią veiklą planuojama vykdyti. Nuo to priklausys ir jums tinkama verslo forma: užsiimti individualia veikla ar steigti mažąją bendriją.

Sprendžiant, kokią verslo vykdymo formą pasirinkti, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad individuali veikla yra skirta užsiimti smulkiausia verslo vykdymo veikla, o juridinio asmens steigimas dažnai siejamas su verslo veiklos vykdymu platesniu mastu.

Tikriausiai pats didžiausias skirtumas tarp individualios veiklos ir mažosios bendrijos yra tas, kad pirmu atveju jūs dirbsite kaip privatus asmuo. Su tuo yra susiję daugelis kitų veiklos organizavimo niuansų. Pavyzdžiui, mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl MB narys neatsako savo turtu už įmonės prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu dirbdami su individualia veikla, jūs tiesiogiai, savo asmeniniu turtu, būsite atsakingi už prisiimtus įsipareigojimus.

Užsiimti individualia veikla yra paprasčiau, nereikia steigti įmonės, kurti įmonės valdymo struktūros, reikalingos mažesnės pradinės investicijos, tačiau prieš apsisprendžiant reikia atsižvelgti ir į tai, kad skiriasi šių dviejų verslo vykdymo formų apmokestinimo tvarka ir mokesčių tarifai, atsakomybės laipsnis, steigėjų skaičius ir pan.


Pagrindiniai Mažosios Bendrijos steigimo privalumai

Narių atsakomybė mažojoje bendrijoje yra apribota bankroto atveju – kaip ir steigiant bet kokią kitą ribotos civilinės atsakomybės įmonę, asmeninis steigėjų turtas yra apsaugotas. Už visas finansines prievoles yra atsakoma įmonės sukauptu turtu ir MB narių įnašais.

Privalomo minimalaus įstatinio kapitalo nėra – priešingai nei steigiant, pavyzdžiui UAB, Mažoji Bendrija neprivalo turėti savo įstatinio kapitalo. Čia bendrijos nariai turi sumokėti pradinius nario įnašus kurių tvarka ir dydis yra nustatomi steigiant įmonę. Minimalus nario mokestis yra 1 Eur.
i turi sumokėti pradinius nario įnašus kurių tvarka ir dydis yra nustatomi steigiant įmonę. Minimalus nario mokestis yra 1 Eur.

MB narys gali perleisti/parduoti savo narystę – bet kuris iš MB narių gali laisvai perleisti arba parduoti savo narystę kitam asmeniui.

Esant augimui nesunku pertvarkyti – labai dažnai užaugus verslui, verslininkai yra linkę pakeisti savo įmonės juridinę formą iš MB į UAB ar kitas. Su MB padaryti tai labai lengva dėl supaprastinto įmonės valdymo.

Pelnas gali būti mokamas avansu – visas MB pelnas jos nariams labai paprastai gali būti mokamas avansu, nėra griežtų apribojimų.


Apibendrinimas

Mažoji Bendrija – tai lanksti juridinė forma kurią verslininkai renkasi dėl paprasto valdymo, lengvo steigimo kuriant smulkų ar vidutinį verslą. Nepasisekus verslui, Mažosios bendrijos nariai rizikuoja tik savo įnašu, taigi apsaugo savo turtą.